Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poeziją rašyti lengviau, nei ilgesnius kūrinius – juk sutalpinti istoriją į kelis stulpelius paprasčiau nei į knygą! Tačiau galiu užtikrinti, kad tai toks pats sunkus darbas.

Noriu pasidalinti patarimais, kuriuos sugalvojau, kuriuos radau internete ir kuriais naudojausi apie juos nenutuokdama, tačiau tikiuosi, kad jie Tau padės.

Visų pirma, sugalvok istoriją, kurią nori papasakoti. Daug mano eilėraščių kyla iš asmeninių išgyvenimų, išgirstų ar perskaitytų istorijų, galiausiai iš minčių apie pasaulį. Visa tai galima paversti puikiomis eilėmis.

Nebūtina pradėti nuo poemos. Gali parašyti vieną eilutę, haiku, trioletą. Kartais geriausiai skambantys žodžių deriniai neprivalo būti didelės apimties.

Poezijoje karaliauja užslėptos reikšmės. Literatūroje taip pat, bet eilėse jos yra dar svarbesnės. Slaptumas gimdo smalsumą ir prikausto skaitytoją.

Eilutės neprivalo rimuotis. O jei nežinai, koks žodis rimuojasi su jau parašytu, pabandyk paieškoti http://rimai.dainutekstai.lt/ svetainėje. Ne visi žodžiai joje yra, bet jei nėra – ne visada rimo ir reikia.

Man labai patiko pasakymas „tapyk žodžiais“. Iš tiesų, poezija – tai tarsi įmantriai nutapytas žodžių šedevras, kuris priverčia fantaziją šėlti ir piešti istorijos epizodus.

Galiausiai noriu tiesiog nuraminti norinčius pradėti kurti poeziją. Tam neprivaloma skaityti kitų poetų kūrybos ir nereikia, kad Tavo kūrybą perskaitytų ir ja mėgautųsi tūkstančiai. Svarbiausia – kurti taip, kaip norisi, apie ką norisi ir kada norisi. Nebūtina nieko skelbti ar girtis. Tiesiog mėgautis, mėgautis ir dar kartą mėgautis.

Straipsnio autorė: @_demestre_