Senovės tatuiruočių meną labiausiai praktikavo Austronezijos žmonės, tačiau jis paplitęs ir tarp kitų tautų – papuasų, melaneziečių, Japonijos ainių, Šiaurės Afrikos bei Amerikos gyventojų.

Įvairiose kultūrose tatuiruotės turi savitą reikšmę. Pavyzdžiui, maoriai tikėjo, jog galva yra švenčiausia kūno dalis, todėl tatuiruodavo būtent ją. Havajiečiai taip pat turi senas tatuiruočių meno (kakau) tradicijas. Žmonės tikėjo, kad tatuiruotas kūnas saugo juos nuo piktųjų dvasių, kurioms tatuiruotas žmogaus kūnas tapdavo nepatraukliu. Įvairios formos puošdavo vyrų rankas, kojas, liemenį ir veidą, tuo tarpu moterys, kaip ir daugumoje genčių, būdavo tatuiruojamos mažesniais kiekiais, ornamentai būdavo ne tokie ryškūs, dažniausiai tatuiruodavo rankas, pirštus, o kartais net ir liežuvį. Ryškiausias simbolis – driežas. Tokią tatuiruotę turėdavo svarbiausi ir garbingiausi Kakau genties nariai.

Amerikoje tatuiruotės išpopuliarėjo kaip būdas pažinti jūreivius. XIX a. Amerikos jūreiviai piktnaudžiaudavo apsaugos dokumentų sistema, kurią būdavo labai lengva perprasti. Norint to išvengti, buvo sugalvotas būdas konkretizuoti jūreivio išvaizdą, kuri susidėjo ne tik iš veido, bet ir įvairiausių randų. Vėliau tatuiravimas paplito kaip būdas atpažinti paskendusius ar dingusius jūreivius.

Nepatikėsite, bet yra netgi tatuiruočių tipų. Pats paprasčiausias – trauminė arba „natūrali“ tatuiruotė, susidaranti, kai į odos žaizdas patenka įvairių medžiagų (asfalto, parako).

Kaip jau pasakojau anksčiau, daugelis tautų tatuiruotes supranta kaip apeigų, statuso ir rango ženklus, tam tikrų asmens savybių įrodymus. Taip atsirado subkultūrinės tatuiruotės.

Žmonės per istoriją buvo priverstinai tatuiruojami siekiant juos identifikuoti. Geriausias to pavyzdys – koncentracijos stovyklų kalinių identifikaciniai numeriai. Aušvico kaliniai buvo ženklinami skirtingai – kai kurie žydai turėjo trikampį, romai – Z (iš vokiečių kalbos „zigeuner“ reiškia „čigonas“).

Populiarėja kosmetinės tatuiruotinės, kuomet paryškinamos lūpos, „nupiešiami“ antakiai ar apgamai.

Funkcinės tatuiruotės pirmiausia naudojamos ne estetikos tikslams. Vienas iš tokių būdų yra tatuiruoti Alzheimerio liga sergančius asmenis su jų vardais, todėl juos galima lengvai atpažinti, jei jie dingtų.

Medicininės tatuiruotės padeda tiksliai nustatyti instrumentus per radioterapijos seansus. Taip pat jos buvo naudojamos tam tikrai informacijai apie asmenį (kraujo grupė, sveikatos būklė ir pan.) perduoti, ar padengti vitiligo – odos pigmentacijos sutrikimą.

Straipsnio autorė @_demestre_
Iliustracijos autorė @_g.part