„Kai ko nors nekuriu, man nuobodu, puolu į neviltį“, – yra pasakęs Alejandro Jodorowsky. Jo kūrybinis kelias kalba pats už save – jis žinomas kaip aktorius, režisierius, prodiuseris, kompozitorius, knygų autorius. Išgarsėjo kaip avangardinių filmų bei ezoterinio, siurrealaus ir šokiruojančio pobūdžio filmų kūrėjas. Per savo gyvenimą jis tapo romanų, poezijos, apsakymų, esė, Taro ir „psichomagijos“ gydymo darbų bei daugiau nei trisdešimties sėkmingų komiksų knygų autoriumi, dirbdamas su tokiais aukštai vertinamais komiksų menininkais kaip Moebius ir Bess.

Alejandro Jodorowsky gimė 1929 m. vasario 17 d. mažame Čilės pajūrio miestelyje, Ukrainos žydų išeivių šeimoje. Būsimasis režisierius nuo ankstyvo amžiaus turėjo poeto ambicijų, vėliau įkūrė lėlių teatrą, kuris gastroliavo Čilėje. 1948 m. jis pradėjo rašyti pjeses, o 1950 m. įkūrė eksperimentinio teatro grupę. Būdamas 23 metų, išvyko į Paryžių mokytis mimo pas Marcelą Marceau. Jis susidraugavo su siurrealistais Rolandu Toporu ir Fernando Arrabalu, o 1962 metais jie trise sukūrė „Panikos judėjimą“, pagerbdami mitinį dievą Paną. Tuo metu jis pastatė savo pirmąjį filmą, trumpametražį „La Cravate“ (1957) apie jaunuolį (vaidina Jodorowsky), kuris įsimyli parduotuvės, kurioje galima apsikeisti galva, savininką.

Pradėjęs karjerą Meksikoje, vėliau čia pastatė daugelį savo filmų. 1968 m. jis režisavo savo pirmąjį pilnametražį filmą „Fando ir Lis“, sukurtą pagal Arrabal pjesę. Fando ir jo paralyžiuota meilužė Lis keliauja per dykumą ir susitinka su transvestitų gauja, kraujo gėrėjais ir vyru, grojančiu degančiu pianinu. Filmas per savo premjerą sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir buvo uždraustas Meksikoje. Kitas Jodorowsky filmas „El Topo“ (1970) atnešė jam pasaulinį žinomumą. Jame pasakojama, kaip ginklanešys El Topo (Jodorovsky) kerta dykumą su savo nuogu sūnumi (jį vaidina Jodorowsky sūnus Brontis), bet palieka jį, kad galėtų nužudyti keturis pagrindinius šaulius. Po 23 metų pasitraukimo iš ekranų, Jodorowsky išleido savo autobiografinį filmą „Realybės šokis“ apie augimą Čilės kalnakasių mieste.

Komiksuose ir grafiniuose romanuose Jodorowsky atrado pasaulį, kuriame galėjo išreikšti viską, ką norėjo išreikšti: „Viską, ko negalėjau padaryti filmuose, darau komiksuose ir rašydamas“. Jodorowsky ir Moebius bendradarbiavo kurdami komiksus kaip Les Yeux du chat (1978) ir L’Incal (1981–1988).

Be meninės kūrybos, Jodorowsky kuria psichoterapijos metodą, naudojant svajonių, meno ir teatro galią, kurį pavadino „psichomagija“. Ji skirta padėti gydyti vaikystėje patirtų psichologinių traumų padarinius. Šis metodas apjungė Jungo psichologijos ir Taro įžvalgas. Tie, kurie žiūrėjo „Šventąjį kalną“, gali prisiminti sceną, kai milžiniškomis Taro kortomis papuoštame kambaryje vyksta ritualas. Jodorowsky iki šiol nemokamai veda Taro skaitymus žmonių grupėms. Taro jis laiko savirealizacijos, kūrybiškumo, gydymo instrumentu ir naudojasi tik atsakant į esamas problemas ir pažadinant intuiciją.

Alejandro Jodorowsky yra pasakęs, jog savo filmais siekia sukurti tokį efektą, kurio statistinis pilietis tikisi iš psichodelinių narkotikų. Tai jis pasiekia, pasitelkdamas žiūrovui sudėtingą ir intensyvią simboliką bei begales siurrealistinių vaizdinių, o post-produkcijoje naudodamas asociacinio montažo technikas. Jo pagrindinės kūrybos temos yra kruvina visuomenės problemų kritika, jas hiperbolizuojant ir satyruojant, vidiniai asmenybės ieškojimai ir psichozių vaizdavimas, refleksuojant asmens psichikos dalis į tam tikrus simbolius. Garsaus režisieriaus ryškiausiai pastebimi kūrybos bruožai yra siurrealizmas, žiaurumas, misticizmas, religinės provokacijos, nuogumas, simboliškumas.