„Pragaro sodai“ – antroji Jurgos Ivanauskaitės Knyga, išleista 1992 m. Tai – lietuviškosios „beat generation“, maištininkų, nepritapėlių, to meto pogrindžio metraštis, meistriškai parašytas kraujuojančia plunksna. Tai jautriu teptuku nutapytas portretas kartos, kuri ieškojo savęs, kartos, kuri eksperimentavo su narkotikais, su savo išvaizda ir kurių širdys plakė dėl vieno vienintelio tikslo – laisvos Lietuvos, nors ir patys neįsivaizdavo, kaip šioji turėtų atrodyti ir kaip joje reiks gyventi. Stebina Jurgos talentas įpūsti gyvybę savo personažams. Vidinis veikėjų pasaulis perteiktas tiesiog tobulai. Būtent per veikėjus Jurga mus vedžioja per pragaro ir rojaus sodus.
O veiksmas vyksta roko maršo ir sąjūdžio laikais. Pati Jurga Ivanauskaitė aktyviai dalyvavo roko maršuose ir sąjūdžio veikloje, todėl Knygoje daug autentiškos autorės patirties iš to laikotarpio. Kartu su Jurga Ivanauskaite roko maršuose dalyvavęs pankas Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas (vienas iš „Pragaro sodai“ veikėjų prototipų) yra pasakojęs: „Tuo metu gyvenau A. Vienuolio 12–30. Pats sostinės centras, namas prieš Operos ir baleto teatrą. Mano mamos ir močiutės man skirtas kambarys buvo savotiškas klubas. Eidavo kas nors iš pažįstamų per centrą ir užsuka pas Atsuktuvą. Užeidavo ir Jurga. Dažniausiai ji mūsų klausėsi ir stebėjo. Dabar žinau, kodėl. Todėl, kad jos galvoje brendo romanas „Pragaro sodai“.
N. Pečiūra taip pat yra pavadinęs Jurgą „pankų motina“, nes, pasak jo, pirmoji Knyga „Pakalnučių metai“ labiausiai prisidėjo prie Lietuvos pankų judėjimo. Dvejus metus Ivanauskaitė viename autobuse su roko muzikantais važinėjo po Lietuvos miestus bei miestelius ir dalyvaudavo roko maršuose. Jeigu reikėdavo, prisėsdavo prekiauti roko grupių atributika. Pati Jurga pasakojo, kad kiekvieną kartą paniškai bijojo, jog kas nors pamatys jos pasą su įrašytu tėvo vardu – Igoris, ir ją pasmerks bei išmes iš autobuso. Prasidėjus sąjūdžiui, Jurga tapo laikraščio „Sąjūdžio žinios“ korespondente.
„Pragaro sodai“ – tai tikrų tikriausia emocinė bomba, todėl daliai žmonių ją skaityti gali būti sunku.
„Baimė savęs nepažinti ir baimė save pažinti, kai apsisuka galva, lyg pažvelgus į bedugnę. Baimė likti vienišai ir baimė būti su kuo nors – netikrume, nuovylyje, nepasitenkinime. Baimė pasijusti laimingai (nes tai jai sukeldavo kaltės jausmą) ir baimė tapti nelaimingai (nes tai irgi sukeldavo kaltės jausmą). Baimė spengti laisvėje ir baimė tapti priklausomai. Baimė atsiskleisti ir baimė likti niekieno neatskleistai, kaip knygai neišpjaustytais lapais. Baimė būti ir baimė išnykti. Baimė gyventi ir baimė numirti. Galiausiai baimė išnykti paėmė viršų.“ – Jurga Ivanauskaitė „Pragaro sodai“.
Apžvalgos autorius @zilvinas_geciauskas