Piešiniai, pasakojantys įvairiausias istorijas ir suteikiantys emocijų, praskaidrinančių nusistovėjusią rutiną. Komiksai – išties išskirtinė meno išraiška, jungianti ir dailę, ir literatūrą. Beveik koja kojon su komiksais žengia ir grafinės novelės. Taigi kodėl nepanagrinėjus šio savito meno pasaulio? Ypač kai jis jau ne vienerius metus tampa didžiausia mūza net ir filmų kūrėjams.
Pirmiausia, kuo komiksai skiriasi nuo grafinių novelių? Tikriausiai jau iš žodžio „novelė“ galima suprasti, kad šio kūrinio apimtis gan didelė. Taigi, būtent apimtis ir yra vienas pagrindinių skirtumų. Kitas bruožas, skiriantis šiuos du meno žanrus – istorijos nuoseklumas. Komiksai paprastai turi daugybę skirtingų dalių, kurios dažnai nėra viena kitos tęsinys, o novelės pasižymi istorijos vientisumu. Trečias skirtumas yra paties siužeto sudėtingumas. Komiksams būdingi nesudėtingi pasakojimai, o novelės priešingai – pasižymi labiau komplikuotu pasakojimo siužetu.
Manoma, kad pirmoji komiksų knyga-grafinė novelė (40-ies puslapių knyga) – šveicaro Rudolphe’o Töpffer’io „Pono Obadiah Oldbuck’o nuotykiai“ (angl. “The Adventures of Mr. Obadiah Oldbuck“). 1837 m. Europoje ši knyga buvo išspausdinta keliomis skirtingomis kalbomis, o angliška versija, pritaikyta Britanijai, išleista 1941 m. Įdomu dar ir tai, kad 1846 m. šiam komiksui pasiekus kitą Atlanto vandenyno krantą, tai buvo pirmasis Amerikoje spausdintas komiksas, davęs pradžią ir kitiems komiksų kūrėjams. Tiesa, „Pono Obadiah Oldbuck’o nuotykiai“ nebuvo vienintelis Rudolphe’o Töpffer’io kūrinys. Kiek žinoma, Töpffer’is sukūrė net 7 grafines noveles, kurios tais laikais irgi buvo gan populiarios.
Kalbant apie šiuolaikines grafines noveles, mano manymu, viena įspūdingiausių – Joe Sacco „Palestina“ (1993 m.). Įdomiausia, jog šis kūrėjas ne tik rėmėsi tikrais faktais, bet ir tiesiogine prasme išgyveno tai, ką po to skaitytojams rodo novelėje. Nesibaimindamas pavojų, J. Sacco keliaudavo į neramumų kupinas karo zonas, apsistodavo pabėgėlių stovyklose. Taip pat autorius ir pats įsitraukia į novelės gyvenimą: kartu su kitais veikėjais dalyvauja įvairiose demonstracijose, laidotuvėse, kelio blokadose, susitikimuose su kariais. Vienas svarbiausių dalykų – autoriaus prototipas, nuolat esantis pasakojimo veiksmų sūkuryje, dėvi akinius, pro kuriuos nematyti akių. Tai daro šį veikėją išskirtinį, puikiai slepia jo patiriamas emocijas, kurių, tikėtina, tenka patirti labai daug. Greičiausiai ne kiekvienas sugebėtų susidoroti su išgyvenimais, kuriuos tektų patirti karo zonos įkarštyje, kur mirties kvapas net tvyro ore.
Išskiriamos dvi pagrindinės komiksų rūšys – manga bei amerikietiški komiksai. Manga – tai japoniškas žodis, naudotas išversti terminą „komiksas“, taip pat reiškiantis ir „keistus paveikslėlius“. Nors japonams tai tiesiog vertinys, Vakaruose „manga“ yra siejamas būtent su specifiniu japoniškiems komiksams būdingu piešimo stiliumi. Yra manančių, jog komiksų kultūra Japonijoje paplito tik po Antrojo pasaulinio karo, kartu su tokiais amerikietiškais dalykais, kaip Disnėjaus animacija, filmai. Tačiau tai nevisiškai tiesa: mangos užuomazgų randama jau VI-VII a., budistų vienuolių pergamentuose. Vienas žinomiausių pavyzdžių – „Chōjū-jinbutsu-giga“ (liet. „gyvūno-žmogaus karikatūros“), kuriame buvo vaizduojami gyvūnai, besielgiantys lyg patys vienuoliai. Taip pat Japonijoje buvo rasta Edo laikotarpiu (1603-1867 m.) kurta knyga „Toba Ehon“, kuri laikoma pirmuoju manga komiksu.
„Mažieji lokiai“ (ang. „The Little Bears“) – pirmasis amerikietiškas komiksas, pradėtas kurti jau 1892 metais. Jimmy Swinnerton, šios istorijos autorius, dirbo iliustratoriumi laikraštyje „San Francisco Examiner“. Būtent ten jam buvo pavesta sukurti kokį nors pieštą pasakojimą, kurį būtų galima publikuoti spaudoje. Vėliau šis komiksas pakeitė pavadinimą į „Little Bears & Tykes“, o pati lokių istorija buvo kuriama ir publikuojama iki 1897 m. Iliustratoriui išvykus dirbti į kitą tos pačios įmonės laikraščio redakciją, 1898 lokius pakeitė tigrai („The Little Tigers“), kurių autorius buvo jau kitas iliustratorius.
Komiksai bei grafinės novelės – išties išskirtinė meno sritis. Čia žodžių nedaug, tačiau itin daug galima išskaityti iš iliustracijų. Taigi, vieningas iliustratorių bei rašytojų darbas gali atnešti įspūdingų rezultatų. Jau XX a. filmų kūrėjai, įkvėpti komiksų, pristatė visuomenei pirmasias jų ekranizacijas, po kurių, didėjant paklausai, sekė ir daug kitų. O juk viskas prasidėjo nuo, rodos, nesudėtingų piešinukų…
Tekstas: @gday_light
Iliustracija: @joshephi