Sinestezija vadinamas reiškinys, kai vienos rūšies pojūtis gali sukelti kitos rūšies pojūčius, pavyzdžiui, išgirdus žodį matoma spalva ar jaučiamas skonis. Mokslininkai mano, kad sinestezikai turi daugiau galimybių tapti garsiais menininkais.

Skiriami keli sinestezijos tipai:
· Užrašas/spalva;
· Skaičius/spalva;
· Garsas/spalva;
· Žodžiai/skoniai;
· Forma/garsas.

Kiekvienas iš penkių pojūčių stimuliuoja skirtingą smegenų sritį. Pavyzdžiui, pažvelgus į ryškiai neoninę geltoną sieną, nušvis pagrindinė regėjimo žievė, esanti smegenų gale. Jei turite sinesteziją, taip pat galite pajusti, kad žiūrėdami į sieną galite paragauti jos spalvos. Taigi spalva ne tik stimuliuos pirminę regėjimo žievę, bet ir parietalinę skiltį, kuri jums pasakys, kokį skonį turi kažkoks daiktas. Štai kodėl mokslininkai mano, kad žmonės, turintys sinesteziją, turi didelį ryšį tarp smegenų dalių, kurios yra susietos su jutimo dirgikliu.

Kai kurios medžiagos gali laikinai sukelti sinesteziją. Psichodelinių vaistų vartojimas gali sustiprinti ir susieti jutimo patirtį. Meskalinas, psilocibinas ir LSD buvo tiriami dėl jų gebėjimo sukelti šį reiškinį. Tačiau buvo įrodyta, kad ir kiti stimuliatoriai, tokie kaip kanapės, alkoholis ir net kofeinas, sukelia laikiną sinesteziją.

Net jei ir neturime sinestezijos, galime pajusti, ką reiškia ją turėti meno pagalba. Bene garsiausias darbas, auditorijai sukeliantis sinestetinius pojūčius, yra 1940 metų Disnėjaus filmas „Fantazija”. Wassily Kandinsky taip pat kūrė sinestetinius meno kūrinius, nors tikėtina, jog pats neturėjo sinestezijos. Daugelis jo paveikslų ir sceninių kūrinių buvo pagrįsti nustatyta nusistovėjusia spalvų ir konkrečių muzikos instrumentų tembrų atitikmenų sistema. Tačiau pats Kandinsky teigė, kad jo spalvų ir muzikinių tembrų atitikmenys neturi „mokslinio“ pagrindo, o buvo pagrįsti jo paties asmeninių jausmų, tuo metu vyravusių kultūrinių paklaidų ir mistikos deriniu.

Sinestezija prisidėjo išrandant naujus meno instrumentus, tokius kaip Frederick’o Castner’io spalviniai vargonai, vokiečių menininkų grupės “The Blue Rider” muzikiniai paveikslai (šiuose eksperimentuose dalyvavo gausi tapytojų, kompozitorių, šokėjų ir teatro prodiuserių grupė), Stephen’o Malinowski’o ir Lisa Turetsky sukurta programinė įranga “Music Animation Machine”, kuri verčia ir rodo muzikos kūrinius spalvotais matmenimis.

Pasaulyje yra daug žymių sinestezikų – Beyonce, Marilyn Monroe, Billie Eilish, Kanye West, Billy Joel, Itzhak Perlman… Galime tik spėlioti, kokie būtų kiekvieno iš šių žmonių darbai, jei jie neturėtų sinestezijos.

Straipsnio autorė @_asimiliacija_
Iliustracijos autorė @evelina.jasinskaite