Janis Joplin – rokenrolo muzikos karalienė be konkurencijos, liūdnojo 27 klubo narė ir išskirtinė asmenybė. Stiprus ir laukinis jos vokalas tarsi atspindėjo ir pačios Janis gyvenimą: laukinės šėlionės, narkotikai, alkoholis, nežabotas seksas. Kviečiu susipažinti su ja šiek tiek daugiau.
Janis Lyn Joplin į šį pasaulį atėjo 1943 m. Port Arthur miestelyje, Teksaso valstijoje. Mama buvo registratorė verslo koledže, tėvas – inžinierius naftos bendrovėje „Texaco“. Dainuoti pradėjo bažnyčios chore, kuriame ir pasireiškė jos stiprus balsas. Paauglystėje Janis dėl didelio spuoguotumo ir antsvorio susilaukdavo didelių patyčių iš bendramokslių.
Susižavėjusi „beat generation“ – karta, kuri laužė visas nusistovėjusias normas konservatoriškoje Amerikoje ir kuri pabrėžė kūrybinės laisvės svarbą (Jack Kerouac, Neal Cassady, Allen Ginsberg, William S. Burroughs ir kitais), pati Janis iš geros merginos tapo maištaujančia ir išsiskiriančia siela. Pradėjo rengtis vyriškais rūbais, itin trumpais sijonais – viskuo, kas buvo neįprasta ir kas kėlė konservatoriškų pažiūrų miestelio gyventojams pasišlykštėjimą. Janis laiką leisdavo su vaikinais, įvairiomis gaujomis, gerdama pačiuose purviniausiuose miestelio baruose. Įkvėpta Billie Holiday ir Bessie Smith muzikos, pradėjo dainuoti bliuzą su draugais vidurinėje mokykloje. 1960 m. įstojo į koledžą Beaumont mieste, kur mokėsi sociologijos. Ten jos reputacija buvo prasta dėl savito stiliaus, manierų (Janis buvo grubi, mėgo keiktis ir buvo laikoma vulgaria) ir gyvenimo būdo. Dėl savo unikalaus stiliaus buvo pravardžiuojama „bjauriausiu miestelio vyru“.
Po dviejų metų ėmė mokytis meno Teksaso universitete, kurio nebaigė. Janis ėmė koncertuoti studentų miestelyje vykstančiuose muzikiniuose susibūrimuose, kuriuose pribloškė publiką savo neįprastu balsu. Pirmuosius pasirodymus rengė su grupe „Waller Creek boys“. Janis svajonė buvo San Francisko miestas, į kurį persikėlė 1963 m. ir iškart įsiliejo į bohemos šėliones – seksas, narkotikai ir rokenrolas tapo kasdienybe. 1964 m. su Jorma Kaukonen pagalba įrašė pirmąsias savo dainas.
Vis labiau grimzdama į narkotikų liūną, Janis buvo suimta už vagystę. Po to bandė atsisakyti svaigalų, grįžo į gimtinę, studijavo antropologiją. Susipažino su vaikinu, su kuriuo susižadėjo, tačiau vestuvės neįvyko, todėl Janis grįžo į San Franciską, kuriame grįžo ir prie senųjų įpročių. Janis prisijungė prie „Big Brother & the Holding Company“ grupės. Koncertuose tarp dainų gerdavo savo mylimiausią viskį „Southern Comfort“ (vėliau iš kompanijos gavo dovanų kailinius už reklamą). Dėl narkotikų ir alkoholio Janis pasirodymai tapo neprognozuojami.
Pasirodymas su grupe Monterėjaus Pop festivalyje pelnė grupei milžinišką populiarumą, kuriame Janis balsas ir stilius pakerėjo publiką. Po to išleistas „Cheap thrills“ albumas užtvirtino grupės populiarumą. Tačiau pati Janis norėjo žymiai daugiau, todėl pradėjo solo karjerą su pritariančiąja grupe. Su nauja muzika Janis publikai prisistatė 1969 m. Woodstock festivalyje. 1969 m. rugsėjį įrašė pirmąjį solinį albumą “I Got Dem Ol’ Kozmic Blues Again Mama!” Po Woodstock festivalio Janis bandė įveikti priklausomybę heroinui, ėmė viešai kalbėti apie svaigalų žalą. Tačiau koncertų ėmė sparčiai mažėti. 1970 m. spalio 4 d. Janis buvo rasta mirusi viešbučio kambaryje. Ji mirė nuo heroino ir alkoholio perdozavimo dar nebaigus įrašinėti albumo „Pearl“ įrašų. Albumas išleistas 1971 m. sausio mėnesį. Dainoje „Buried alive in the Blues“ nėra vokalo, nes jį Joplin turėjo įdainuoti 1970 m. spalio 5 d. – ji mirė dieną prieš.
Teksto autorius @zilvinas_geciauskas