Kūrinys gimė 1889 metais, karščiu alsuojantį birželį, tačiau jo atvaizdas populiarus net ir šiomis dienomis. Tiesa, jis nebuvo pastebėtas jo autoriui dar esant gyvam. Tai – vienas darbų, kuriame galima įžvelgti permainą pačio Vincento van Gogo asmenybėje. Šis vienu ryškiausių postimpresionizmo atstovų laikomas menininkas kurti pradėjo gan vėlai, sulaukęs 27 m., tačiau per vieną dešimtmetį trukusią savo karjerą Vincentas visiškai pasišventė menui. Liūdna ir gražu, jog kūryba tarytum palydėjo van Gogą anapilin, neleisdama jam ten keliauti vienam.

,,Žvaigždėta naktis” pulsuoja giliu mėlynumu bei nenusakomu švelnumu. Manoma, jog žydrynė, vyraujanti paveiksle, ,,įplaukia“ į gyvenvietę. Įprastą rutiną paliečia dvasios iš ,,aukščiau“, tarsi Dievas būtų nusprendęs aplankyti mirtinguosius. Pats van Gogas iš pradžių buvo pastorius, vėlesniame gyvenime nutolo nuo tikėjimo, o šis paveikslas, turintis religinę potekstę, gali simbolizuoti tikėjimo grįžimą. 

Taip pat teigiama, jog šis paveikslas išsiskiria iš kitų Vincento darbų tuo, jog jame spalvos ne tokios niūrios. Įdomu ir tai, jog žmogus, kuris nuolat tapydavo tik dalykus, kuriuos mato aplink, pirmą kartą sukūrė paveikslą ne vien pagal tikrovę, o pridėjo ir vaizduotės elementų. Įkvėpimas šiam kūriniui atėjo menininkui pamačius vaizdą pro langą. „Šį rytą pro langą mačiau laukus prieš išauštant; visa, kas buvo matyti, buvo labai didelė rytinė žvaigždė“, — savo broliui Teo rašė Vincentas. 

Atrodo verta dėmesio ir tai, kad šis darbas gimė Vincentui besigydant psichiatrinėje ligoninėje, kur jam buvo suteiktas ne tik atskiras kambarys, bet net ir individuali studija, kurioje jis galėjo nevaržomas tapyti.

Visą gyvenimą kamuotas skurdo, dailininkas iki dvidešimt septynerių išbandė daugybę įvairių darbų, tačiau niekada taip ir neišbrido iš nepritekliaus. Deja, iš kūrybos uždirbti irgi nelabai sekėsi. Kita vertus, šis kūrinys žymi tarsi susitaikymą su likimu ir ligomis, kurios begant metams jį tik dar labiau surakindavo (ilgus metus neapleidę epilepsijos priepuoliai vėliau persipynė su haliucinacijomis, depresija).  

Po metų, 1890 m. liepos 29 d., nebepajėgdamas gyventi nuolat kankinamas sveikatos problemų, Vincentas van Gogas mirė nuo savo paties kulkos.

Straipsnio autorė @gday_light