Užvakar, liepos aštuonioliktąją, miestų gatves spalvino muzikos garsai – vyko visų pamilta Gatvės muzikos diena, tradicija tapusi nuo 2007-ųjų. Šių metų tema – personažai. Nors dėl korona viruso teko iniciatyvą nukelti iš gegužės į liepos mėnesį, skambančios gatvės įrodo, kad muzika čia vis dar gyva. Šiauliuose vykstanti GMD šiais metais mažesnė, tačiau dėl to taip pat ir jaukesnė. Diena pasitaikė karšta, taigi kilo šiek tiek nepatogumų, savanoriams nepavyko apsirengti pagal aprangos kodą. Atsirado žmonių, kurie dalyvavo ir neužsiregistravę – labai smagu, kad jie vis tiek atvyko pagroti, pabūti. Buvo gera matyti naujas grupes, naujus žmones, turinčius svajonių sieti savo ateitį su muzika. Vienas jų – Saulius Navickas, trimitininkas – su muzika turi stiprų ryšį. „Esu dalyvavęs tarptautiniuose konkursuose, o ateityje norėčiau groti orkestre,“ – pasakoja jis. GMD Saulius dalyvauja pirmą kartą. „Apie gatvės muzikantų šventę sužinojau iš mokytojos. Džiaugiuosi, kad užsiregistravau dalyvauti, šis renginys man patinka.“ Šiltą santykį su muzika turi ir kita jauna atlikėja – fleitininkė Ieva, susidomėjusi muzikavimu prieš šešerius metus: „Būdama maža per televizorių pamačiau, kaip skambina fleita. Tai man pasirodė įdomus instrumentas ir pamaniau, kad norėčiau išmokti juo groti – nuo tada ir pradėjau mokytis muzikos. Ji man iki dabar teikia malonumą ir džiaugsmą. Smagu dalintis tuo, ką išmokstu, su kitais.“

Vilniaus Gatvės muzikos dienoje dalyvavęs Aurimas Liudvinovičius (@liudvinovicius) pasakoja įvairiapusiškus įspūdžius: „Šių metų GMD Vilniuje man yra antra GMD, kurioje tenka dalyvauti, tačiau užtenka ir tiek patirties suprasti, jog karantinas labai atsiliepė šių metų renginiui. Jautėsi, jog trūksta muzikuojančių, keisčiausia buvo, kad nepastebėjau pradedančių kolektyvų/atlikėjų, kurių paprastai būna gatvėse apstu. Praėjusiais metais iš anksto nesusiradus sau vietelės, kur „nesipjautum“ su niekuo kitu garsais, galėjai likti ir nepamuzikavęs. Gatvės, lyginant su praeitais metais, klausytojų prisipildė labai vėlai.

ad grojus ankstesniu dienos metu (mano atveju), juolab akustiškai, buvo pernelyg lengva likti neišgirstam. Taigi jei išbandei save ir manai, jog esi pakankamai pasiruošęs, labai rekomenduoju pasirūpinti įranga ir taip išvengti „plėšymųsi“ ar garsinių nesklandumų. Visgi, nepaisant šios „kritikos“, laikas praleistas nuostabiai. Linkiu kiekvienam bent kiek muzikuojančiam save išbandyti ir tikiuosi, kad GMD, jau tampanti tradicija, gyvuos dar ilgai.“ Telieka pridurti, jog tikimės to paties!