Laisvė – sąvoka, savo reikšme dažnai išeinanti toli už įprastų žodžių ribų, tačiau vis persipinanti su kasdiene rutina. Taigi, buvimas (ne)laisvu neretai priklauso nuo žmogaus požiūrio ir asmeninių pasirinkimų. Vieniems tai galimybė užsiimti mėgiama veikla, kitiems – elgtis taip, kad, vadovaujantis savo vertybėmis, bent kiek prisidėtų ir prie teigiamų pokyčių visuomenėje. Tiesa, greičiausiai harmonija vyrauja tada, kai gyvenime užsiimama ne tik tuo, kas miela širdžiai, bet ir tuo, kas gali pagerinti bendruomenės, kurioje gyvenama, kokybę.  Maciej’us Gosniowski – Gąsiu (sceninis pseudonimas) – asmenybė, kurioje aiškiai matomas būtent toks balansas. 

Maciej’us – aktorius, burlesko šokėjas, režisierius ir vienas populiariausių „drag” bei „queer” kultūros atstovų Lenkijoje. Jam yra tekę dirbti ir su Krzysztofu Warlikowskiu, režisavusiu spektaklį „We are leaving“, taip pat su tokiais choreografais, kaip Marta Ziółek,  Jacek Łumiński.

M. Gosniowski gimtinė laikoma viena konservatoriškiausių Europos šalių, kur, pavyzdžiui, homofobiškos pažiūros dažnai laikomos norma, o buvimas „kitokiu”, gali sukelti ir aplinkinių agresiją. Tačiau M. Gosniowski vis vien viešumon drąsiai iškelia įvairias socialines problemas. Pavyzdžiui, 2019-ųjų birželio 5-6 dienomis kartu su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru „Kablys+Kultūra“ klube pristatė performasą „Borderline Queen. Kerštas“. Pasak Maciej’aus, režisavusio šį pasirodymą, įkvėpimo jam suteikė Edwino A. Abbotto romanas „Plokščiažemė“ (angl. „Flatland“). Tiesa, skaitydamas knygą, Maciejus pajuto gilų pyktį šiam seksistiniu požiūriu dvelkiančiam literatūros kūriniui. Moterų vaizdavimas „antrarūšiais” sutvėrimais – vyraujanti nelygybė, visiškai prieštaraujanti  menininko vertybėms. Gąsiu įsitikinęs, kad tiek seksistiniai stereotipai, tiek lyčių vaidmenys visuomenėje – tai hierarchijos viršūnėje esančio patriarchato rezultatas. Tokie rezultatai socialinę realybę paverčia negailestinga ir ji daro didelę įtaką abiejoms lytims. Dažnai tokio pobūdžio nuostatos, suvaržymai kenkia ir vyrų padermei: juk net tokia paprasta, nuo vaikystės kartojama frazė, kad „vyrai neverkia“, ateityje dažnai sukelia nemažai psichologinių problemų, apie kurias baiminamasi kalbėti. O mergaitėms nuo mažens perduodamas įsitikinimas, kad  moteris turi elgtis ir atrodyti „moteriškai”, dažnai atveria duris į grožio kulto bei nuolatinio bandymo atitikti „standartus” labirintą. Maciej’aus Gosniowski aktyvizmo tikslas – prisidėti prie socialinių problemų sprendimo, į pagalbą pasitelkiant  performansus, kurie yra ir menininko saviraiškos priemonė. 

M. Gosniowski pastebi, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva laikoma LGBT+ prieštaringomis, „tradicinių“ pažiūrų paisančiomis valstybėmis, tačiau, nors Lietuva šiais klausimais laisvėja sparčiau, bet Lenkijoje „drag queen“ kultūra labiau paplitusi, ten esama daugiau (ir gan įvairių) „queer“ (žmonių, neatitinkančių tradicinių lyties normų) sanbūrių. Maciej’ui teko rengti pasirodymus su „radikaliausiais“  laikomais kolektyvais „Confusion“ bei „Queer Explosion“, burlesko pasirodymais išreiškiančiais savo nepasitenkinimą vyriausybe, patriarchatu. Tiesa, kol kas labai didelių pokyčių šalyje tai nesukėlė.

Kalbėdamas apie LGBT+ situaciją gimtinėje, Maciej’us Gosniowski išreiškia liūdesį, kad „šiuolaikinėje Lenkijos visuomenėje pareiškimas, kad esi homoseksualus, neišvengiamai yra politinis pareiškimas”. Ir išties – juk atsivėrimas apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybė neturėtų būti prilyginamas maištui prieš visuomenę. Buvimas LGBT+ dalimi nedaro nieko blogo aplinkiniams. Tad kodėl ši laisvė ir teisė būti savimi turėtų būti taip aršiai kritikuojama ir net ribojama? Belieka tikėtis, kad kada nors visuomenės požiūris tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje į LGBT+ bendruomenės narius bus humaniškesnis. 

Iliustracija: @beezin.art
Tekstas: @gday_light