Kaligrafija – seniausia meno rūšis Kinijoje ir vadinama „pirmiausia iš visų menų“. Rašymo menas vertingas dėl vaidmens švietime, tobulybės siekimo, o taip pat dera su Kinijos filosofijos dėsniais. Pirmieji geometriniai ornamentai, primenantys hieroglifus, buvo vaizduojami ant keramikinių ąsočių apie 5-7 tūkst. m. pr. Kr., – tai reiškia, kad jau tada žmonės naudojo visiems suprantamus, bendrus  ženklus komunikacijai. Kinija išvystė savo ženklų (hieroglifų) sistemą, kuri lėmė kaligrafijos atsiradimą. Kaligrafija atsiradimo laikotarpyje buvo pasiekiama tik aukštajam visuomenės luomui. Dabar kaligrafija skatinama užsiimti kiekvieną dėl šio proceso teigiamo poveikio žmogui.

Tokie užsiėmimai ilgina gyvenimo trukmę (Kinijos kaligrafijos meistrai gyveno ilgiau nei 90 metų.) Kaligrafijos užsiėmimo metu smegenys nuolat atlieka intelektualų darbą. Be to, tai – savotiška meditacija, kai žmogus pasiekia ramybės būseną, harmonijos jausmą ir atsitraukia nuo pasaulio triukšmo. Žmogus, įsigilinantis į savo vidų.

Norint užsiimti kaligrafija reikia: plunksnakočio, popieriaus, rašalo. Kinijoje šis inventorius yra labai brangus simboliškai, todėl elgtis su jais reikia pagarbiai. 

Kinijoje kaligrafijos sąvoka reiškia ,,meną rašyti hieroglifus.” Šis žodis sudarytas iš dviejų hieroglifų: „shū“ – knyga, rašyti, o „fǎ“ – taisyklė. Tai reiškia, jog taisyklių laikymasis būtinas, norintiems išmokti kaligrafijos meno. Pagrindinės taisyklės: tikslumas (hieroglifas turi būti lengvai atpažįstamas ir nepainiojamas su kitais), paprastumas (neįmantrios linijos), formos grožis bei nuoseklumas (kiekviena hieroglifo linija turi savo eiliškumo numerį). Šitos taisyklės kartu yra susietos su kaligrafijai būdingomis savybėmis.

Be to, būtent tokiam rašymo menui būdingi ir savotiški principai:

·   Smulkios detalės derinasi su stambiomis. Sudėtingą ritmą keičia pauzė.

·   Pagrindiniai elementai paryškinti, o kiti įkomponuoti antrame plane.

·   Vertikaliųjų ir horizontaliųjų linijų harmonija.

·   Teksto bangavimas.

·   Viena teksto dalys išsiskiria.

·   Kompozicinis rėmas – visas jo plotas turi būti lygiaverčiai užpildytas hieroglifais.

·   Menininkas, prieš pradėdamas darbą, turi įsivaizduoti ir vizualizuoti norimą rezultatą, kiekvieną smulkiausią detalę.

Atskirti gerą kaligrafijos darbą galima remiantis privalumų ir trūkumų sąrašu. Gerai atliktame darbe pastebime intensyvų toną, jėgą, sąmoningumą, dosnumą, darbas atliktas naudojant smailų teptuką. Vertinamas  meniškumas, apvalumas, sudėtingumo ir primityvumo tarpusavyje derinimas.

Blogai atliktame darbe matomas plokštumas, smulkumas, jaučiamas nerimas, chaosas, netvarkingumas. Taip pat darbas neatliktas tinkamai, kai dirbant teptuku per stipriai spaudžiama  ar  yra daug sustojimų rašymo metu.

Apibendrinant, išvada tokia – kaligrafija padeda pastebėti savyje anksčiau neatrastus asmenybės ir mąstymo bruožus ir, keičiant  juos, tobulėti kaip asmenybę savęs pažinimo, emocinės sveikatos srityse.   

Tekstas: Ieva (@evagrsmvc_5 )
Iliustracija: @_g.part