Afrika – itin spalvinga bei savita pasaulio vieta. Čia susitinka daugybė skirtingų šalių kultūrų, kurios, rodos, viena už kitą įdomesnės. Manau, jog viena svarbiausių Afrikos žemyno kultūrinių detalių – tai šokis. Šokio reikšmė čia itin didelė, taigi kodėl neskyrus tam šiek tiek dėmesio?

Pradėkime nuo to, jog išskiriami trys pagrindiniai afrikietiškų šokių tipai: ritualiniai, iškilmių (vestuvių, jubiliejų, sėkmingos medžioklės ar kito, visai genčiai reikšmingo, įvykio proga), istorijas pasakojantys (primena performansus, mini spektaklius) (ang. k. – “griotic dances“).

Viena įdomiausių rūšių – ritualiniai šokiai, vyraujantys tradicinėse bendruomenėse (gentyse). Šių šokių paskirtis – prisišaukti protėvių dvasias, melstis genties globėjams (dievams), nuraminti gamtą, kuri bendruomenei atnešė sausrą ar, priešingai, potvynius.

Afrikietiškiems šokiams būdingas dviejų ar daugiau ritmų naudojimas. Tam į pagalbą pasitelkiamas liemuo, rankos, kojos, galva, giedojimas/skandavimas. Taip pat verta paminėti, jog čia vyrauja energingumas, o fone nuolat girdimas būgnų mušimas, kuris padeda sukurti norimą emociją.
Nepaisant to, kad šokis – itin svarbus daugelio Afrikos šalių kultūrinis elementas, istorijoje galima atrasti atvejų, kuomet net ir, rodos, toks nekaltas dalykas susilaukė priešiškumo. Kaip žinoma, kadaise Afrika buvo visiškai ne krikščioniškas žemynas. Tačiau laikui bėgant ten atvyko nemažai misionierių, kurių pagrindinis tikslas – skleisti tikėjimą. Įdomu tai, kad po II-ojo Vatikano susirinkimo (1962-1965 m.) nemažai Afrikos šalių gyventojų ėmė naudoti savo tradicinius šokius krikščioniškose liturgijose, tačiau šis derinys itin nepatiko atvykusiems tikintiesiems, kurie uždraudė šokiu reikšti savo religingumą. Dar ir dabar nemaža dalis Afrikoje esančių vyskupų riboja tokį vietinių gyventojų saviraiškos būdą.

Kiek vėliau, daugmaž XIX a. vid., šalia tradicinių atsirado gatvės šokiai, breikas, hip-hopas ir pan. Tiesa, šie stiliai gimė jau ne pačioje Afrikoje, o Jungtinėse Valstijose.

Taigi panašu, kad šokiu galima perteikti išties daug dalykų. O kur dar tradicijos, kurios yra itin svarbi savitos kultūros dalis. Šokiai, o ypač afrikietiški, yra viena įdomiausių saviraiškos formų, kur susitinka fizinis ir dvasinis pasaulis. Čia retai prireikia žodžių, kad suprastum, ką norima pasakyti. Bet juk tuo menas ir nuostabus, ar ne?

Straipsnio autorė @gday_light
Iliustracija @_g.part