Šiandien turbūt retas kuris nėra nieko girdėjęs apie anime. Tikriausiai net ne per drąsu būtų teigti, jog ši animacija užkariavo pasaulį jau prieš du dešimtmečius. Ar jos populiarumas laikui bėgant mažėja? Sunku atsakyti, tačiau nemažai daliai jaunimo animė tapo itin svarbia gyvenimo dalimi. Net savo aplinkoje žinau kelis atvejus, kai asmenys, vaikystėje intensyviai žiūrėję šio tipo filmukus, baigę mokyklą pasirenka studijuoti japonų kalbą, o meilė Japonijos kultūrai bėgant laikui tik auga. Taigi kviečiu šiek tiek artimiau susipažinti su šia išskirtine animacijos forma ir jos istorija!

Pradėkime nuo to, jog animės kilmės šalis – Japonija. Įdomu tai, kad japonai žodį „animė“ naudoja apibūdinti animacijai apskritai, o visos kitos šalys anime vadina išskirtinai tik japonų kurtus animacinius filmus/serialus. Tiesa, šis žanras turi keletą bruožų, kurie padeda jį lengviau atpažinti. Vieni svarbiausių – specifinio stiliaus didokos akys bei 2D (dvimačiai) piešiniai. Čia neskiriamas ypatingas dėmesys realistiškam veikėjų pavaizdavimui, tačiau tai „atperka“ emocijos, kurias sukelia ilgesnį laiką stambiu planu rodomas tam tikras vaizdas. Kaip ir kitų žanrų filmuose, taip ir čia norimą atmosferą sukuria muzika. Jei pamėgintumėte paieškoti japoniškų dainų internete, tikriausiai animė dainos būtų pagrindinis paieškos rezultatas.

Kalbant apie animė istoriją, pirmieji žingsniai kuriant šią animaciją buvo žengti jau, manoma, ~1907-1912 m. Tuomet pasirodė pirmasis japoniškas filmukas “Katsudō Shashin“, kurio trukmė – 3 sekundės.  Kartais šis įrašas vadinamas Matsumoto fragmentu, o jame vaizduojamas berniukas, kažką rašantis  ant sienos/lentos. Matsumoto – pavardė, kuri buvo itin paplitusi XV a. Japonijoje. Tiesa, tikrasis šio fragmento autorius nėra žinomas.

Kitas reikšmingas įvykis šioje istorijoje – pirmasis animė filmas, Momotarō: Umi no Shinpei (angl. “Momotaro’s Divine Sea Warriors“), trunkantis net 74 minutes. Filmas buvo paviešintas 1945 m., kai Japonijos valdžia pateikė režisieriui Mitsuyo Seo užsakymą sukurti propagandinį filmą. Žiūrint šį filmuką gan lengva pajusti patriotizmo aurą, bandymą įkvėpti žiūrovą pasididžiavimu vietine armija. Pripažinsiu, mielų veikėjų bei karo romantizavimo derinys atrodo šiek tiek kraupiai. Šį įspūdį ypač sustiprina istorijos vadovėliuose ir kitur matyti kadrai iš Pasaulinių karų. Kita vertus, nelabai teisinga būtų neigti šio filmo svarbą, kadangi tai buvo pirmasis tokios trukmės japonų animacijos filmas.

Įdomu, jog nemaža dalis animės serialų yra tik manga komiksų, novelių ar video žaidimų perdirbiniai, kuriems įkvėpus šiek tiek gyvybės, buvo suteikta išties reikšminga vieta televizijos bei kompiuterių ekranuose.

Panašu, jog dabartinė animės serialų bei filmų gausa – išties išskirtinė, palyginus su kitų šalių animacija. O kur dar daugybė skirtingų žanrų, kurie neretai gan lengvai atranda savo auditoriją nepaisant žiūrovų gyvenamosios vietos ar specifinių kultūrinių skirtumų…

O kokie jūsų santykiai su anime? Kviečiame dalintis savo mintimis komentaruose!

Straipsnis: @gday_light

Iliustracija: @gloomwastaken