Visų pirma norėčiau paminėti, kad kiekviename stereotipe yra dalis tiesos, kadangi jis  atsiranda po tam tikrų stebėjimų. Bet, kita vertus, stereotipai dažnai nedraugauja su statistika arba paima faktus iš konteksto, kas stipriai keičia jų prasmę. Todėl kiekvienas stereotipas reikalauja tyrimo, jo kilmės bei istorijos žinojimo ir stebėjimo, kaip stereotipas prisitaiko prie naujo konteksto.

Mokydamasi užsienio kalbos, specifiškai – drabužių temą, – nuo dėstytojos gavau užduotį surūšiuoti drabužius pagal moterų ir vyrų kategorijas. Tada pasijutau, kad darau kažką neteisingai ir skęstu stereotipuose; mano išlavinta mados pasaulyje akis matė visai ką kita, nei buvau priversta atsakinėti pamokoje.

Pradėsiu nuo to, kad dauguma stilistų pasakoja apie moterų madą, o skirtinguose TV mados šou didžioji dalis dalyvių – moterys.  Nors su kiekvienu sezonu dizaineriai stengiasi vis daugiau praplėsti vyrų drabužių kategorijas, tačiau moterų mada vis tiek išsiskiria savo įvairumu, platesniu pasirinkimu. Tiesa, aksesuarai dabar jau beveik nesusiję su lytimi.

Plėstis vyrų garderobas pradėjo apie 1960 – 1970 m., kai atsirado hipių subkultūra, tikinanti, kad drabužių nereikėtų skirstyti į moteriškus ir vyriškus. Moterų mados supratimas pradėjo keistis karo metais, kai gyvenimo sąlygos tapo sudėtingesnės ir aprangos patogumas bei funkcionalumas buvo pradėti vertinti labiau. Taip moterų garderobe atsirado kombinezonai, marškiniai, kelnės, uniforma ir kitokia apranga.

Daug merginų sako, kad marškinėlius perka vyrų skyriuje ir tai turi keletą priežasčių. Pirma, kokybė dažnai yra geresnė, o medžiaga – natūralesnė. Antra, vyrų marškinėlių modeliai labiau atskleidžia šiuolaikines tendencijas ir žmonių laisvesnį gyvenimo būdą. Na, o kita vertus, vyrų marškinėlių dizainas yra patrauklesnis moterims, nes dažnai jie parduodami be užrašų, kurie neturi visai jokios prasmės, be gėlyčių bei drugelių aplikacijų. Dar vienas svarbus aspektas, –  kad tarp vyriškų modelių lengviau galima rasti vienspalvius marškinėlius.

Nepaisant to, noriu pridurti, kad vaikinai puikiai atrodo su rožiniais marškinėliais ar gėlių ornamentu puoštais drabužiais. Vyrų drabužiai moterų garderobe dabar nėra keisti, o tapo norma. Bet atvirkštinis variantas vis dar sulaukia nesupratimo.

Dar girdėjau nuomonę, kad vyriškų rūbų kišenės patogesnės ir funkcionalesnės negu moteriškų – ir tai yra pagrįsta istoriškai. Dar XX a. pradžioje moterų drabužiai buvo konstruojami  visai be kišenių, nes buvo manoma, kad moteris nieko neturi slėpti, o visi jos daiktai turi būti matomi, reiškia – nešioti viską rankose. Praėjo daug metų, bet „tradicija“ iš dalies yra tęsiama.

„Pasirinkimas“ madoje dažnai yra gana sąlyginis dalykas. Dydžių – S, M, L ir taip toliau atrodo pakankamai, bet žmogus būtinai turi tilpti į tam tikrą dydį, negali būti kažkur viduryje, nes tada tai jau jo problemos, kurias turėtų spręsti savarankiškai. Atrodo, kad jeigu nešioji S dydį, tai prašome turėti tam tikrą rankų ir kojų ilgį, kokiems skirti visi „standartiniai“ S dydžiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visos gyvenimo sritys suprato, jog esame skirtingi, bet mados pasaulyje ties šiuo klausimu kyla kliūčių. 

Lyčių madoje buvo novatorių, laužančių stereotipus – pvz., Yves Saint Laurent 1966 m. pirmas  pasiūlė moterims smokingą, o 2008 m. J. W. Anderson – suknelę vyrams. 1990 m. atsirado sąvoka unisex. Jos nereikia painioti su koncepcija gender neutral – jos besilaikantys dizaineriai kuria neutralius fasonus, naudoja neutralias spalvas ir dekorą. Dar vienas dažnas apibrėžimas – agender fashion. Sąvokų tikrai yra nemažai ir koncepcijos skiriasi, bet pagrindinė jų idėja viena: mada lyties neturi.  Šią mintį vis dažniau įgyvendina mados namai. Pavyzdžiui, 80% Vetements kolekcijų neturi genderinių ryšių – kas nori, tas perka. Tačiau yra mados namų, kurie sąmoningai atsisako agenderinės mados, pvz. Dolce & Gabbana arba Prada.

Dėl stereotipų dažnai „skęsta“ žymūs prekės ženklai. Vienas iš jų – tai Victoria‘s Secrets, kurie nuolat buvo kritikuojami dėl itin rafinuoto vaizdo kūrimo, grožio standartų ribotumo ir angelų sąvokos akcentavimo. Taip pat Victoria‘s Secrets produkcija neišsiskiria patogumu ir galima ginčytis dėl jos poveikio moterų sveikatai. Victoria‘s Secrets pardavimai stipriai mažėjo, ekonominė padėtis buvo tragiška, o tam įtakos turėjo skandalų grandinė. „Brendas rėmėsi vien tik fantazijomis“, – sakė Victoria‘s Secrets organizatorius, kuris atsisakė į savo pasirodymus kviesti plius dydžio ir transgenderinius modelius bei dėl to buvo atleistas iš darbo. Tiesa, savo paskutiniuose pristatymuose jie stengėsi pritraukti modelius, kurių išvaizda šiek tiek nukrypo nuo mados „standartų“, bet tai neišgelbėjo padėties, nes idealizavimo aspektas išliko. 2018 m. vyko paskutinis jų pasirodymas, o 2021 m. vasarą buvo atsisakyta angelo statuso. Galiausiai savininkai pripažino, kad pasaulis nuolat keitėsi, o Victoria‘s Secrets – ne, kas ir sugadino jų reputaciją.

Straipsnį užbaigti noriu Donatellos Versace (kuri, tarp kitko, atsakinga už gana seksualaus pobūdžio drabužių prekės ženklą) citata: „Aš matau, kad jauna karta negalvoja apie lyčių stereotipus. Nesakau, kad visi vyrai turi vilktis sijoną, bet ribos tarp to, ką gali ir ko negali vilkėti moterys ir vyrai, jau ištrintos.“

Straipsnio autorė @evagrsmvc_5
Iliustracijos autorė @_g.part