Šiandieną, matydami daugeliui kasdienybės dalimi tapusius kino, televizijos filmus, teatro, radijo spektaklius, laidas, turbūt retas susimąstome apie kelią, kurį jiems tenka nueiti, kol tampa mums prieinami kaip galutiniai produktai. Vienas iš svarbiausių jų susiformavimui stotelių atitenka režisierių darbui. Jis reikalauja daug atsakomybės kuriant teksto, aktoriaus, scenografo, kompozitoriaus bendradarbiavimą, įgyvendinant vieningą meninę temą ir formą. Režisieriui tenka misija perkelti pjesės pasaulį į sceną. Todėl taikomos metodikos turi padėti atsirasti išbaigtam pastatymui, kuriame sujungiamos skirtingos meno rūšys.
Darbas prasideda nuo scenarijaus, dramos teksto. Režisierius bando kuo labiau įsijausti į kontekstą: dramaturgo gyvenimą, kūrybą, jo laikmečio istoriją, su pjese susijusias vietoves. Jis turi surasti ir pasinerti į bet kokią įmanomą informaciją apie pjesę ir dramaturgą. Dalykas, kuriam režisierius turėtų priešintis – tai noras kuo greičiau režisuoti savaip.
Viena iš sudėtingesnių problemų, su kuriomis režisierius susiduria, yra interpretacija. Kritika – tai interpretacija, kuri gali pakeisti režisieriaus požiūrį į pjesę. Todėl ji turėtų būti režisieriaus skaitoma tik po to, kai jis įsisavina pjesę pagal savo pasaulėžiūrą. Kritikai suteikia režisieriui galimybę palyginti savo ir jų pjesės supratimą.
Svarbus žingsnis pasiruošimo procese yra aktorių pasirinkimas vaidmenų atlikimui. Atrinkus aktorius, režisierius padeda aktoriams sukurti vaidmenį. Kai kurie režisieriai pradeda nuo pjesės skaitymo ir aptarimo, kiti beveik iš karto aktorius pastato scenoje. Kai kurie jų išsamiai paaiškina arba leidžia aktoriams dirbti savarankiškai. Nesvarbu, kurį metodą režisierius pasirenka, bet jis visada turi būti dėmesingas aktoriams, padėti jiems atskleisti vaidmenis, kuriuos vaidins. Dirbdamas su aktoriais, režisierius turi valdyti pjesę: padėti aktoriams suprasti, kaip judėti scenoje, padėti jiems išmokti savo žodžius, susidoroti su interpretacijos ir intonacijos sunkumais, kontroliuoti spektaklio trukmę ir ritmą, padėti aktoriams dirbti tam tikroje sudėtyje, parinkti dekoracijas ir kostiumus, juos tinkamai paruošti spektaklio premjerai.
Režisierius susiduria ne tik su aktoriais, bet ir su prodiuseriu, dekoracijų dizaineriais, kostiumų kūrėjais, apšvietimo technikais ir daugeliu kitų asmenų. Jis yra atsakingas, kad visi darbai būtų atlikti iki premjeros vakaro. Režisierius taip pat koordinuoja, vertina dekoratorių ir technikų darbo tinkamumą, nes jie kuria ir konstruoja foną, aplinką, kostiumus, šviesas, butaforiją, muziką ir garso efektus.
Taigi, vertėtų neužmiršti, kad režisieriaus darbas – svarbi kūrybinės visumos sukūrimo stotelė. Būtent jis tarnauja dramos tekstui, veda aktorius į veiksmo pasaulį, išlaiko vienybę, kuri yra būtina kūrinio atsiradimui, ir atstovauja publikai.
Tekstas: @menesienaidziai
Iliustracija: @beezin.art