Moteris, kurios kūryba laikoma viena įspūdingiausių kultūriškai be galo turtingoje Kinijos istorijoje. Li Qingzhao (Ly Čingdžiao) gyveno 1084-1155 metais, kilo iš išsilavinusios šeimos, kurioje netrūko poezijos. Moters tėvas Li Gefei buvo Imperatoriškosios Akademijos dėstytojas, pasižymėjęs prozininkas, o mamai, kaip ir vėliau dukrai, arčiau širdies buvo poezija, jos kūryba taip pat buvo įvertinta aplinkinių.

Nors Li gyveno laikais, kai moterys verčiau sudegindavo savo eiles nei leisdavo kam nors jas skaityti, pati poetė elgėsi priešingai – drąsiai naudojo savo kūrybines galias viešai kritikuoti valdžią bei bendraamžius vyrus.

Jei peržvelgtume kad ir Vakarų istoriją ir nepraleistume pro akis šių laikų situacijos, kuri smarkiai liečia moteris (feministines idėjas), suprastume, kad ši poetė buvo išskirtinė jau vien savo drąsa bei ,,išsišokėlišku’’ elgesiu. O jei dar užmestume akį ir į jos kūrybą, kuri, kartu su pora kitų vyriškos lyties poetų, laikoma vienos klasikinės (Ci) poezijos technikos pradininke, nenustebtume, kad ji apibūdinama kaip ,,talentingiausia moteris istorijoje’’.

Nors tai, kad tuometinėje visuomenėje ne vienas mąstė, jog moteriai nedera būti išsilavinusiai, Li kūryba savo paprastumu ir žodžių gyliu vis viena žavėjo aplinkinius, taip versdama jau nebe pirmos jaunystės poetus žaliuoti iš pavydo tuomet dar tik septyniolikmetei merginai.

Be galo didelę šios moters kūrybos dalį sudaro tekstai, skirti mylimam sutuoktiniui, su kuriuo siejo ir aistra literatūrai. Net ir po vyro netekties (priežastis — vidurių šiltinė), poetė nenustojo savo eilių skirti mylimajam. Tiesa, tekstai tapo persunkti liūdesiu, tačiau tai neužgesino Li maištininkės dvasios —ištekėjusi antrą kartą ir suvokusi, jog su smurtaujančiu, meile tikrai nespinduliuojančiu sutuoktiniu jai ne pakeliui, vos po 3 mėnesių nuo santuokos pradžios ji vėl buvo viena. Kaip vienas Kinijos poetas apibūdina Li Čingdžiao po vyro mirties: ,,Ji klajojo upėmis ir ežerais, kol galiausiai mirė.’’

Autorė @gday_light