Khaled Takreti pasaulį išvydo 1964-aisiais, Beirute, Libane. Jis – kūrybai pasišventęs bei savitu stiliumi pasižymintis meno žmogus, kurio venomis teka sirų kilmės kraujas. Ši asmenybė 2012-aisiais prancūzų žurnalo „Art Absolument“ įvardyta kaip viena iš 101 puikiausių kada nors Prancūzijoje gyvenusių menininkų. Kviečiame susipažinti su Khaled Takreti artimiau！
Menininkas Damasko universitete baigė architektūros studijas, tačiau daugmaž nuo 1990-ųjų vidurio įvariose parodose pradėjo eksponuoti savo tapybos darbus. Khaled’o darbai originalūs, konceptualūs ir anaiptol nėra tiesiog žmonių vaizdavimas. Savo kūriniais Khaled Takreti auditorijai kalba ir apie svarbias sociokultūrines problemas. Pavyzdžiui, savo darbe „Sirijos vaikai“ (pranc. “Les Enfants de la Syrie“) menininkas vaizduoja grupę vaikų, sėdinčių atrakcionų parke esančiose karuselėse. Jei pasižiūrėtume atidžiau, pastebėtume, jog šiame piešinyje nematyti nei žemės, nei dangaus. Būtent šių ženklų nebuvimas simbolizuoja Sirijos vaikų (ir ne tik) būseną karo metu, kuomet neegzistuoja jokia stabilumo būsena, vyrauja nuolatinė nežinia. Mano manymu, „Sirijos vaikai“ – pats jautriausias Khaled’o Takreti kūrinys, paliečiantis itin skaudžią žmonijos egzistencijos dalį. Karas niekada nebūna gražus. Jo sukeliamos traumos daro neigiamą įtaką daugybei skirtingų gyvenimų. Šios priežastys lemia tai, jog menininkų bandymai perteikti skausmą ir išgyvenimus tų, kurie bene nuolat gyvena kurtinami šūvių bei bombardavimo skleidžiamo triukšmo, itin reikšmingi. Juk kartais tai, ką sunku apibūdinti žodžiais, itin aiškiai nupasakoja menas.
Khaled’o menui būdingas ir šiek tiek satyrinis autoportreto vaizdavimas. Autorių galime išvysti tokiuose kūriniuose kaip “A l’aise“ (liet. „Patogu“), kuriame jis sėdi komfortiškame krėsle, ir “Ça roule“ (liet. „Viskas gerai“), kur Khaled save paverčia tarsi dviračio dalimi, palaikančia balansą.
Nors architektūra Takreti gyvenime ir neužima daug vietos, tačiau studijų metu įgytų žinių bei įgimto kruopštumo pėdsakai atsispindi ir jo tapybos darbuose. Khaled’o žodžiais tariant: „Ruošiant architektūrinį planą darbas turi būti atliekamas tobulai, tačiau paliekama erdvės ir vaizduotei“.
Kalbant apie kasdienę rutiną, verta paminėti, kad šiam menininkui kūryba – itin svarbi gyvenimo dalis. Kaip yra sakęs viename interviu, tapyti pradeda jau ryte, o baigia tik po 8 ar 12 valandų (priklausomai nuo darbo apimties ir kitų niuansų). Įdomu dar ir tai, kad šiam kūrėjui svetima eskizų piešimo idėja. Pasak Khaled, tikėtina, jog juose pasiliks energija, kuri turėtų pulsuoti galutiniame rezultate. Net jei tikslingas idėjų vystymas ir lemtų kūrinio grožį, tačiau pastarasis, neskleisdamas savitos energijos, būtų paprasčiausiai… nuobodus.
Gimęs Libane, studijavęs pačioje Sirijos širdyje, 2006 m. Khaled Takreti persikėlė gyventi į Paryžių. Gyvenimas tiek Rytuose, tiek Vakaruose Khaled’ui Takreti suteikė išskirtinę galimybę matyti dalykus iš skirtingų perspektyvų ir kalbėti apie opias problemas moderniam žmogui suprantama kalba. Nepaisant gyvenamosios vietos, jo menas keliauja į įvairias pasaulio šalis (Honkongą, Jungtinius Arabų Emyratus, Jungtinę Karalystę ir kt.), o autorius – kartu su juo. Tai, jog jo kūriniai sulaukia dėmesio skirtingose vietovėse – Khaled’o svajonės išsipildymas. Pasak jo, visa, kas eina „iš širdies“, turi būti universalu ir neapsistoti vienoje vietoje.
Savitos interpretacijos, noras tam tikras idėjas perteikti moderniai ir giliai šį menininką daro unikaliu. Takreti kartą yra pasakęs, kad „laisvė būna tada, kai gali išreikšti savo idėjas ir pasirinkimus nejausdamas jokio baimės ir gėdos jausmo“. Panašu, kad Khaled – nuostabus laisvės pavyzdys.
Straipsnio autorė @gday_light
Iliustracijos autorė @joshephii